Future City Game Kaunas

http://kauno.diena.lt/dienrastis/miestas/nauji-antibiotikai-laisves-alejai-185230

http://www.kaunoaleja.lt/?action=news&news_id=3585

http://www.15min.lt/naujiena/miestas/kaunas/42/15709/

http://www.15min.lt/naujiena/miestas/kaunas/42/15630/?fid=2

http://www.kaunas.lt/190?sid=4076

http://www.kaunoaleja.lt/?action=news&news_id=3820

http://www.kaveikti.lt/index.php?page=details&id=10311

http://www.viduje.lt/?q=node/1371

http://www.lrt.lt/archyvas/ įrašas “Šiandien” 2008 11 19/ 18:30 (23,5 min.)

Tarptautinio projekto „Future City Game Kaunas“ tiesioginė transliacija internetu vyks – http://video.liedm.lt/game (spauskite nuorodą)

Dirbtuvių programą skiltyje – „Dirbtuvių dienotvarkė“

Transliacijos rėmėjai – Kauno technologijos universiteto E.mokymosi technologijų centras

JUNGTINIŲ KAUNO-LONDONO DIRBTUVIŲ „Future City Game Kaunas“

Programa Kaune

Dirbtuvių vieta ir laikas:

       2008 m. Lapkričio 19 d. 11:00 val.

       Laisvės al. 60 (Buvusi parduotuvė „Apranga“)

Dirbtuvių programa:

       11:00 – 11:15 Dalyvių registracija

       11:15 – 11:30 Dirbtuvių atidarymas

       11:30 – 11:50 1 Žingsnis – Globalūs iššūkiai

       11:50 – 12:20 2 Žingsnis – Lokalūs iššūkiai

       12:20 – 12:50 3 Žingsnis – Kauno miesto perspektyvos

       12:50 – 13:20 Kavos pertraukėlė, pietūs

       13:20 – 14:20 4 Žingsnis – Kauno miesto ateities idėjos

       14:20 – 14:50 5 Žingsnis – Kauno miesto idėjų prioretizavimas

       14:50 – 15:05 Kavos pertraukėlė

       15:05 – 15:50 6 Žingsnis – Pasiruošimas idėjų pristatymui

       15:50 – 16:30 7 Žingsnis – Kauno ateities idėjų pristatymas

       16:30 – 16:50 Londono dirbtuvių idėjų pristatymas

       16:50 – 17:20 Idėjų aptarimas, uždarymas

*Dirbtuvių aprangos kodas: nevaržantis kūrybos

Asta Martinonytė. Plaza korporacija. Vystymo projektų vadovė.

Nekilnojamojo turto objektų ir projektų analizė; NT vystymo projektų veiksmų projektų įgyvendinimas; derybų dėl NT objektų pirkimo/pardavimo vedimas; konsultacijos dėl NT projektų įgyvendinimo; nekilnojamojo  turto valdymo koncepcijų kūrimas ir įgyvendinimas.

   Tikiuosi ne tik daugiau sužinoti apie Kauno vystymosi planus, bet ir realiai prisidėti prie jų įgyvendinimo.

   Kauną po 20 metų regiu – kaip kultūros ir naujųjų technologijų miestą. Daug dėmesio skiriantį žaliosioms miesto erdvėms, senamiesčio integracijai ir naujų miesto erdvių plėtrai.

Birutė Letukaitė – Kauno šokio teatro „Aura“ direktorė ir meno vadovė.

Gimusi, augusi ir gyvenanti Kaune. Todėl nesu abejinga savo miestui, kuris jau seniai tapęs kitų miestų gyventojų pašaipų objektu.

Dalyvavau ne viename panašaus pobūdžio projekte, diskusijose ir t.t. Bet nuo to situacija nepasikeitė.

Manau, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti atkreiptas į atrastų idėjų ĮGYVENDINIMĄ, o ne vien jų generavimą.

Vieną, saulėtą, bet rudeniškai šaltą penktadienio popietę Kauno Laisvės alėjoje netikėtai nuaidėjo šūksniai: „FUTURE! CITY! GAME! KAUNAS! – MŪSŲ MIESTO ATEITIS!“,-  privertę atsisukti ne vieną praeivį ir atkreipti dėmesį į būrelį žmogučių apsiginklavusių plakatais ir plačiom šypsenom –  prasidėjo mūsų akcija kodiniu pavadinimu „Žygis per Laisvės alėją“. Kurios metu apdalinome sutiktus praeivius saldainiais, prajuokinome būrelį moksleivių atvykusių į ekskursiją į Kauną, o viena močiutė prajuokino mus netikėtu klausimu: „prieš ką čia piketuojate?“ (atsidėkojome jai už tai saldainiu), savo garsiais šūksniais netyčia išgąsdinome vieną mažylį (nuoširdžiai atsiprašome mažylio ir jo tėvelių!), prarėkėm savo balselius bei privertėme nusišypsoti daugybę žmonių. Ir dėl ko visa tai? Nes mums rūpi mūsų miesto ateitis. Jeigu Jūs mus išgirdote ir čia apsilankėte, vadinasi ir Jums rūpi Jūsų miesto ateitis, ir mes tuo be galo džiaugiamės.

Laisvės alėja gimė 1847 m. vasario 21 d., kai caras patvirtino miesto vystymo planą, kuriame buvo numatyta platesnė bulvaro tipo gatvė – Nikolajaus prospektas, šiuo metu vadinamas Laisvės alėja. Iki šių dienų ši gatvė turėjo kelis vardus: 1918 m. gavo vos ištariamą vardą – Kaiserwillhelmstrasse (Kaizerio Vilhelmo gatvė), po metų ši žymi Kauno gatvė pirmą kartą buvo pavadinta Laisvės alėja, kurios vardą pirmasis ištarė teisininkas Kazimieras Oleka – dėl to jis vadinamas Laisvės alėjos krikštatėviu. Deja po antrojo pasaulinio karo Laisvės alėja virto Stalino prospektu ir tik nuo 1961 m. vėl atgavo vardą minimą ir šiomis dienomis.

1851 m. Didesnėje laisvės alėjos atkarpoje (iki nepriklausomybės aikštės) pasodintos liepos. Rytinėje dalyje – topoliai. Pradžioje Laisvės alėja apsodinta tik iki Mickevičiaus gatvės. Toliau gatvės apsodinimas tęsėsi dalimis iki Miesto sodo. 1860 m. Laisvės alėja išgrįsta akmenimis, o po 20 metų joje imta statyti dviaukščius ir triaukščius mūrinius namus. 1892 m. šia gatve nuo geležinkelio stoties iki rotušės pradėjo kursuoti arklių tramvajus („konkė“). Po karo buvo paklota nauja asfaltbetonio danga, šaligatviai, pažymėtos pėsčiųjų perėjos. 1973 m. Pradėta svarstyti alėjos perspektyvą – kilo idėja įkurti pėsčiųjų zoną. Ši idėja buvo įgyvendinta, ir 1982 m. lapkričio 6 d. įvyko alėjos tik pėstiesiems atidarymas Kaune. Tai buvo didelis įvykis ne tik Lietuvoje – tai buvo pirmoji pėsčiųjų zona visoje Sovietų Sąjungoje. Gatvės ir pastatų  rekonstrukcijos darbai kainavo 3,141 mln., kurie šiais laikais prilygtų 9 – 10 mln. litų.

Nors šiomis dienomis Laisvės alėjos paskirtis nepasikeitė – ji tebėra pėsčiųjų alėja, tačiau čia susirenka nebe tiek daug žmonių kaip anksčiau, ir ji nebėra tokia populiari, kokia buvo dar visai neseniai. Šiais laikais net sunku įsivaizduoti, kaip pėsčiųjų alėja atrodė praeityje – pastatai mirga nuo įvairiausių spalvų, reklamų ir puošnių parduotuvių vitrinų, kurios vargiai galėtų priminti, Laisvės alėjos istoriją. Šiandien lankomės daugelyje parduotuvių, įsikūrusių šioje gatvėje, tačiau turbūt nei vienas nesusimąstome, kas čia veikė anksčiau, kokie žmonės gyveno, kokios buvo įsikūrusios įstaigos ar kavinės.

Ar žinojote kad dabartinėje parduotuvėje „Kristi Ana“ 1924 m. buvo apskrities viršininko įstaiga? Taip, buvo ne tik ji, buvo ir policijos nuovada bei areštinė, o 1941 m. čia atidarytas LTSR Valstybinis knygynas, vėliau pavadintas „Pažangos“ knygynu.

Dabartinės „Salamander“ avalynės parduotuvės pastate apie 1960 m. buvo įrengta pirmoji Lietuvoje ir visoje Tarybų sąjungoje vaikų kavinukė – „Pasaka“, o parduotuvės „Danija“ pastate nuo 1878 m. gyveno vokiečių pirklio duktė Leontina Pašoldt, pirmame aukšte buvo įsikūrusios 3 parduotuvės, o kampinis įėjimas įrengtas dar 1933 m.

Drabužių parduotuvės „Mango“ pastatas statytas 1850 m., o 1920 čia veikė brolių Leonido ir Makso Konradų kavinė – cukrainė. Tarpukariu ji buvo labai mėgiama Kauno inteligentijos, o ypač menininkų. Po karo čia įkurta kavinė – Tulpė.

Dabartinėje Merkurijaus vietoje 1909 m. buvo pastatytas 2 aukštų Dovydo ir Deboros Švarcų namas, kuriame buvo įrengtas kinematografas, pavadintas „Triumf“ – tuo metu tai buvo geriausia kino salė Kaune, veikusi ir per Antrąjį pasaulinį karą. Vėliau šis pastatas nugriautas, o 1983 m. pastatyta universalinė parduotuvė – „Merkurijus“.

Tai keletas pavyzdžių, kurie rodo, kokia anksčiau buvo svarbi, mėgiama  ir vertinama Laisvės alėja. Galbūt dabar ji nėra labai spalvinga ir gyva, trūksta žmonių, kurie ja džiaugtųsi ir mėgautųsi pasivaikščiojimu joje – daugelis ją išduoda ir tampa abejingi. Ne tam kadaise ji buvo puoselėjama ir mylima, kad dabartinės kartos ją pamirštų ir apleistų.

Parengta naudojantis: Laisvės alėjos metamorfozės. Paroda  2004 07 30. J. Černevičienė ir Rita Vaitilavičienė.

Koks turėtų būti Kaunas po 20 metų, kokį jį įsivaizduojate?

Vytautas Zinkevičius

UAB ”Fima” Plėtros direktorius:

Manau, kad pagrindinis tikslas yra „gera vieta gyventi ir dirbti”. Tai bene dažniausiai girdima frazė, kalbant apie miesto ateitį, kuri, mano nuomone, geriausiai atspindi Kauno gyventojų lūkesčius.

Kauno vizija (po 20 metų):

•Patrauklus verslui – palankūs įstatymai ir suinteresuota valdžia verslu, patrauklios sąlygos įsikurti technologijų centruose, elektronikuoti biurokratai.

•Geresnė mokymosi įstaigų kokybė – geresnės sąlygos, patraukli aplinka ne tik Lietuvos bet ir užsienio studentams, technologijų parkai.

•Patogus – maksimalus Kauno valdžios paslaugų elektronikavimas, lengvai prieinama informacija apie miestą gyventojams, verslininkams ir turistams (informaciniai kioskai), mažiau laiko švaistymo spūstyse (centralizuotas eismo valdymas, teisingai išplėtota viešojo transporto ir kelių infrastruktūra).

•Saugus – veikianti vaizdo stebėjimo sistema (ne formalumas, bet realus tvarkos palaikymo aparatas). Įdiegtos papildomos funkcijos: eismo sąlygų/įvykių stebėjimas, numerių atpažinimas ir pan. Efektyvesnis policijos pareigūnų darbas.

•Sveika aplinka ir turiningas laisvalaikis – maža oro tarša, išvystyta laisvalaikio infrastruktūra.

Tai čia tokia labiau oficiali nuomonė. Neoficiali, kad Kaunui reikia pasiruošti normalią viešųjų ryšių strategiją. O strategijos tikslai būtų miesto garsinimas užsienyje bei žurnalistų sugadintos Kauno reputacijos tvarkymas Lietuvoje.

Įsivaizduoti Kauną kaip pramonės miestą visai nesunku. Jis toks buvo. Toks vis dar yra. Be abejo, Kaunas garsus krepšiniu. Paslapčia pasvajojame ir apie Kauną – naujųjų technologijų miestą. Bet ar drįstame svajoti apie Kauną – novatoriškos kultūros miestą aiškiai matomą pasaulio žemėlapyje? Ar gali Kaunas būti toks?

Novatoriškumo, postmodernizmo ir kosmopolitizmo kontekste viena ryškiausių asmenybių yra Jurgis Mačiūnas (1931-1978), gimęs ir augęs Kaune, vėliau emigravęs į Vakarus. Jo gimtadienio (1931 11 08) paminėjimas yra puiki proga prisiminti šio menininko darbus, mintis, idėjas ir išdrįsti pasiremti jomis ieškant naujojo Kauno, kaip kultūros miesto, veido.

Galime kalbėti apie kultūrą, meną ar netgi apie anti-meną – visuose šiose srityse Jurgio Mačiūno darbai ir asmenybė yra palikusi savo palikimą. Kosmopolitas, menininkas savo kūryboje peržengęs sentimentalumo, valstietiškumo ir nacionalizmo ribas, vertinęs modernumą ir kitų kultūrų laimėjimus, formavo laisvos kūrybinės minties tarptautinę menininkų bendriją, žinomą Fluxus vardu ir padėjo įsigalėti postmoderniam menui pasaulyje.