Future City Game Kaunas

2008-12-18 vyko arbatėlė su Kauno meru. Susirinkę miestiečiai dalinosi savo mintimis apie Kauno problemas, siūlė jų sprendimus. Irena Karošienė išsakė savo problemas ir sulaukė dėmesio iš Kauno mero. Pats Kupčinskas užsirašė ponios numerį ir pasirūpino, kad būtų imtasi veiksmų. Taigi, ir mes nusprendėme pakalbinti ponią Ireną:

Kaip sužinojote apie arbatėlę su meru?

Internete atsitiktinai įsijungiau „Kauno dienos“ internetinį puslapį ir radau skelbimą. Tai labai puikus ir naudingas atradimas.

Kas skatina lankytis tokiuose renginiuose?

Buvau suinteresuota daugiabučio namo problemos sprendimu, kadangi kiemo remontas atidėliojamas jau dešimtis metų.

Ar jau sprendžiama Jūsų problema?

Reikalai pajudėjo. Sulaukiau skambučio iš mero padėjėjo, buvo atvykę išmatuoti kiemą. Džiugu, kad toks užsiėmęs žmogus atranda laiko paprastiems miestiečiams ir yra atviras mūsų problemoms. Tačiau remontai dar nepradėti, bet tikiuosi, kad darbas pajudės jau pavasarį.

Ar dalyvaujate kitose miesto šventėse?

Ne itin, nes vasarą veiklos užtenka, o žiemą trūksta įvairių renginių, taip pat informacijos apie juos: dažniausiai informacija apie įvairius įvykius pasiekia tik po renginio. Aišku, yra kultūros centrų, teatrų ir kitų pramogų bei užsiėmimų, bet pensininkams ir studentams yra per brangu, todėl jų paklausa yra maža, nes darbingi žmonės neturi tam laiko – užsiėmę pinigų „darymu“.

Manote, kad trūksta veiklos pensijinio amžiaus žmonėms?

Iš dalies, kadangi beveik visi renginiai orientuoti į jaunimą, o santūriems žmonėms renginių nėra daug. Buvau seniūnijoje, ieškojau „kažkokios“ veiklos, bet nieko nepasiūlė, užsirašė tik kontaktus. Labai tikiuosi, kad vyks daug renginių, juk artėja ir Vasario 16, ir kitos šventės bei minėjimai. Man atėjus pasitiko administratorė juokaudama: „Tai ką? Pašalpos reikia?“.

Kaip įsivaizduojate Kauną 2060 metais?

2060 metais Kauno laukia dideli pokyčiai. Nes jaunystėje šiandieninis miestas buvo fantazija, o dabar – dabartis. Nenoriu svajoti apie ateitį, galvoti, nes nežinau, ko laukti. Aišku, keisis danga, spalvos, mados, galbūt, vėl atsiras judėjimas. Tikiuosi kultūrinio atgimimo ne tik žmonių širdyse, bet ir Laisvės alėjoje. Šiuo metu jis itin apmiręs. Tikiuosi pokyčių į gerąją pusę, nors dabar prognozuojama priešingai, bet tikrosios vertybės turi sugrįžti.

Kaip manote, ar naudingi tokie renginiai?

Ši idėja yra labai gera – paprastas ir naudingas būdas susitikti su Kauno valdžia. Paprasta – nereikia registruotis ar turėti kažkokių svarbių reikalų ar argumentų susitikimui. Manau, būtų naudinga ir gan įdomu, jei šie susitikimai pasikartotų bent kas du mėnesius.

Kauno miesto savivaldybė ir KTU Karjeros centras kviečia Jus gruodžio 18 dieną 18 val. į neformalų susitikimą restorane „Miesto sodas“ (Laisvės al. 93) su miesto meru Andriumi Kupčinsku, mero pavaduotojais bei kitais savivaldybės specialistais, KTU Karjeros centro nariais.

Tikimasi sulaukti miestiečių, kurie norės pasidalyti savo pastebėjimais ir siūlymais dėl miesto plėtros, sužinoti apie mieste vykdomus projektus.

Pasak KTU Karjeros centro koordinatoriaus Tomo Buzo, idėja paskatinti miestiečius aktyviau bendrauti su miesto valdžia neformalioje aplinkoje gimė lapkričio pabaigoje vykusiose idėjų dirbtuvėse „Future City Game Kaunas“.

Projektas vyko Kaune bei Londone LR Ambasadoje. Abiejų miestų dirbtuvėse dalyvavo apie 20 įvairių sričių atstovų (mokslininkų, menininkų, valdininkų, verslininkų), kurie aptarė Kauno miesto situaciją, išskyrė opiausias problemas ir ieškojo sprendimų, ką ir kaip daryti, kad Kaunas taptų moderniu miestu. Renginio pabaigoje jie pristatė savo sukurtą Kauno ateities viziją. Tikimasi, kad šis projektas bus tęstinis.

„Tai yra tik viena iš daugelio idėjų, kaip aktyvinti gyvenimą Kauno mieste, gerinti gyvenimo kokybę. Tikimės, kad šis pirmasis neformalus susitikimas taps ilgalaike tradicija Kauno mieste“,– sakė T. Buzas.

Šį šeštadieni apsipirke Urmo bazėje neskubėkite į “Maximą”: užsukite i pastatą-kupiurą, kur devintame aukšte jūsų lauks nuotaikingo funky jazzy avangardo grupė “Kalėdiniai peledžiukai”, Zaizro performansai, jaukus ofisai, flourasenciniai bičiuliai, “Karališkos erdvės” hitai, žibantis tunas, anoniminiai žvėrys bei diskoteka.
smulkesnė info – plakate (ant peties – žemėlapis)

jūsų atėjimas   = Kauno pakutinimas

Dalius Pocevičius – „Advision“ reklamos agentūros vadovas :

Pašnekovui labai patiko projektas ir jis teigė, kad pagrindinė renginio mintis yra sveikintina. Neformali aplinka bei laisvumas, kuomet gali nevaržomai jaustis ir išsakyti mintis, svečių skirtumai, t.y. pati koncepcija bei tai, kad kažkas ryžosi surengti tokį renginį, viską padaryti, svečiui paliko gerus įspūdžius bei pakylėjo nuotaiką.

Pašnekovui labiausiai įsiminė „laisvos“ Laisvės alėjos idėja – jo manymu, Laisvės alėja turi tapti ta vieta, kur gimsta ir įgyvendinamos kūrybinės idėjos, eksperimentai. Be abejo, ši vieta turi būti alternatyva prekybai. Taip pat patraukli buvo ta idėja, kad Alėja turi būti gyva visą parą, tačiau prieš įgyvendinant ją reikėtų atsižvelgti į poreikį, gyventojų galimybes.

Į klausimą, kiek laiko, jo nuomone, turėtų praeiti, kad jau būtų galima sakyti, jog idėjos įgyvendintos ir pasiekti tikslai, p. Pocevičius atsakė, kad tam reiktų mažiausiai 5 metų. „Optimistiškiausias variantas“ – pridūrė. Tačiau, pašnekovo nuomone, procesai turi vykti jau dabar ir iš tiesų labai gerai, kad kažkas pradėjo judinti šiuos reikalus bei atkreipė dėmesį į problemas, kadangi kauniečiai yra labai užsidarę, vis dar neatsikratę laikinosios sostinės sindromo, ir tai kelia gana daug rūpesčių. Taip pat miestiečiams trūksta sąmonės laisvės, jie turėtų atsikratyti savo fobijų, elgtis laisviau, nevaržyti savęs.

Pasidomėjus, ką palinkėtų visiems kauniečiams, p. Pocevičius patarė būti laisvesniems bei nevengti panašių diskusijų, kurios priverčia neapleisti savo miesto, na o valdžios atstovams bei verslininkams patarė reaguoti į diskusijų metu keliamas bėdas bei prisidėti prie idėjų įgyvendinimo.

Vytautas Zinkevičius – „Fima“ plėtros direktorius :

Ponas V. Zinkevičius prasitarė, kad nuotaika po renginio buvo gera, problemos gana aiškios, tačiau išreiškė apgailestavimą bei nuostabą, kad renginio metu buvo daug dėmesio skiriama Laisvės alėjai, ir labai mažai – pačiam Kauno miestui. Prakalbus apie problemų mastą, išreiškė pritarimą kažkieno kažkada išsakytai minčiai, jog pirma reikia nusiristi į patį dugną, o tada gerai atsispyrus kilti aukštyn, o Laisvės alėja, svečio manymu, jau pasiekė tą dugną bei blogiau būti nebegali, todėl atėjo tinkamas metas atgimimui. Taip pat prasitarė, kad nederėtų bijoti visų mintis užvaldžiusios krizės, o reiktų pastebėti tai, kas vyksta aplink šiandien.

Pasidomėjus apie labiausiai patikusią Laisvės alėjos gaivinimo idėją, paminėjo šią -  „laisvų, mąstančių ir kūrybiškų žmonių Hub‘as“ –  tai idėja, kuri apžvelgia bei kurioje pateiktos mintys, kaip reikėtų išspręsti visas problemas, nes miesto ir Laisvės alėjos problemų šiandien yra daug ir jos visos reikalauja dėmesio. Šitas „Hub‘as“ turėtų būti visų idėjų katalizatorius, kuris padėtų visoms idėjoms virsti tikrove.

Pašnekovas pritaria vienos iš komandų minčiai, kad Lietuvoje yra nemažai branduolių, kurių kiekvienas yra atsakingas už savo sritį ir ja rūpinasi,  tačiau jų suvesti į vieną vietą neįmanoma, todėl tam, kad idėjos būtų įgyvendintos, reikia profesionalios komandos, kuri galėtų viskuo rūpintis, įgyvendinti pateiktas mintis. Miesto atstovai bei meras turėtų paspartinti visą procesą, kuris, įvertinus tai, jog negali viskas įvykti greit ir staiga, viskam reikia laiko, ypač minčių subrandinimui, pašnekovo nuomone, mažiausiai užtruks  3-7 metus.

Vieną, saulėtą, bet rudeniškai šaltą penktadienio popietę Kauno Laisvės alėjoje netikėtai nuaidėjo šūksniai: „FUTURE! CITY! GAME! KAUNAS! – MŪSŲ MIESTO ATEITIS!“,-  privertę atsisukti ne vieną praeivį ir atkreipti dėmesį į būrelį žmogučių apsiginklavusių plakatais ir plačiom šypsenom –  prasidėjo mūsų akcija kodiniu pavadinimu „Žygis per Laisvės alėją“. Kurios metu apdalinome sutiktus praeivius saldainiais, prajuokinome būrelį moksleivių atvykusių į ekskursiją į Kauną, o viena močiutė prajuokino mus netikėtu klausimu: „prieš ką čia piketuojate?“ (atsidėkojome jai už tai saldainiu), savo garsiais šūksniais netyčia išgąsdinome vieną mažylį (nuoširdžiai atsiprašome mažylio ir jo tėvelių!), prarėkėm savo balselius bei privertėme nusišypsoti daugybę žmonių. Ir dėl ko visa tai? Nes mums rūpi mūsų miesto ateitis. Jeigu Jūs mus išgirdote ir čia apsilankėte, vadinasi ir Jums rūpi Jūsų miesto ateitis, ir mes tuo be galo džiaugiamės.

Laisvės alėja gimė 1847 m. vasario 21 d., kai caras patvirtino miesto vystymo planą, kuriame buvo numatyta platesnė bulvaro tipo gatvė – Nikolajaus prospektas, šiuo metu vadinamas Laisvės alėja. Iki šių dienų ši gatvė turėjo kelis vardus: 1918 m. gavo vos ištariamą vardą – Kaiserwillhelmstrasse (Kaizerio Vilhelmo gatvė), po metų ši žymi Kauno gatvė pirmą kartą buvo pavadinta Laisvės alėja, kurios vardą pirmasis ištarė teisininkas Kazimieras Oleka – dėl to jis vadinamas Laisvės alėjos krikštatėviu. Deja po antrojo pasaulinio karo Laisvės alėja virto Stalino prospektu ir tik nuo 1961 m. vėl atgavo vardą minimą ir šiomis dienomis.

1851 m. Didesnėje laisvės alėjos atkarpoje (iki nepriklausomybės aikštės) pasodintos liepos. Rytinėje dalyje – topoliai. Pradžioje Laisvės alėja apsodinta tik iki Mickevičiaus gatvės. Toliau gatvės apsodinimas tęsėsi dalimis iki Miesto sodo. 1860 m. Laisvės alėja išgrįsta akmenimis, o po 20 metų joje imta statyti dviaukščius ir triaukščius mūrinius namus. 1892 m. šia gatve nuo geležinkelio stoties iki rotušės pradėjo kursuoti arklių tramvajus („konkė“). Po karo buvo paklota nauja asfaltbetonio danga, šaligatviai, pažymėtos pėsčiųjų perėjos. 1973 m. Pradėta svarstyti alėjos perspektyvą – kilo idėja įkurti pėsčiųjų zoną. Ši idėja buvo įgyvendinta, ir 1982 m. lapkričio 6 d. įvyko alėjos tik pėstiesiems atidarymas Kaune. Tai buvo didelis įvykis ne tik Lietuvoje – tai buvo pirmoji pėsčiųjų zona visoje Sovietų Sąjungoje. Gatvės ir pastatų  rekonstrukcijos darbai kainavo 3,141 mln., kurie šiais laikais prilygtų 9 – 10 mln. litų.

Nors šiomis dienomis Laisvės alėjos paskirtis nepasikeitė – ji tebėra pėsčiųjų alėja, tačiau čia susirenka nebe tiek daug žmonių kaip anksčiau, ir ji nebėra tokia populiari, kokia buvo dar visai neseniai. Šiais laikais net sunku įsivaizduoti, kaip pėsčiųjų alėja atrodė praeityje – pastatai mirga nuo įvairiausių spalvų, reklamų ir puošnių parduotuvių vitrinų, kurios vargiai galėtų priminti, Laisvės alėjos istoriją. Šiandien lankomės daugelyje parduotuvių, įsikūrusių šioje gatvėje, tačiau turbūt nei vienas nesusimąstome, kas čia veikė anksčiau, kokie žmonės gyveno, kokios buvo įsikūrusios įstaigos ar kavinės.

Ar žinojote kad dabartinėje parduotuvėje „Kristi Ana“ 1924 m. buvo apskrities viršininko įstaiga? Taip, buvo ne tik ji, buvo ir policijos nuovada bei areštinė, o 1941 m. čia atidarytas LTSR Valstybinis knygynas, vėliau pavadintas „Pažangos“ knygynu.

Dabartinės „Salamander“ avalynės parduotuvės pastate apie 1960 m. buvo įrengta pirmoji Lietuvoje ir visoje Tarybų sąjungoje vaikų kavinukė – „Pasaka“, o parduotuvės „Danija“ pastate nuo 1878 m. gyveno vokiečių pirklio duktė Leontina Pašoldt, pirmame aukšte buvo įsikūrusios 3 parduotuvės, o kampinis įėjimas įrengtas dar 1933 m.

Drabužių parduotuvės „Mango“ pastatas statytas 1850 m., o 1920 čia veikė brolių Leonido ir Makso Konradų kavinė – cukrainė. Tarpukariu ji buvo labai mėgiama Kauno inteligentijos, o ypač menininkų. Po karo čia įkurta kavinė – Tulpė.

Dabartinėje Merkurijaus vietoje 1909 m. buvo pastatytas 2 aukštų Dovydo ir Deboros Švarcų namas, kuriame buvo įrengtas kinematografas, pavadintas „Triumf“ – tuo metu tai buvo geriausia kino salė Kaune, veikusi ir per Antrąjį pasaulinį karą. Vėliau šis pastatas nugriautas, o 1983 m. pastatyta universalinė parduotuvė – „Merkurijus“.

Tai keletas pavyzdžių, kurie rodo, kokia anksčiau buvo svarbi, mėgiama  ir vertinama Laisvės alėja. Galbūt dabar ji nėra labai spalvinga ir gyva, trūksta žmonių, kurie ja džiaugtųsi ir mėgautųsi pasivaikščiojimu joje – daugelis ją išduoda ir tampa abejingi. Ne tam kadaise ji buvo puoselėjama ir mylima, kad dabartinės kartos ją pamirštų ir apleistų.

Parengta naudojantis: Laisvės alėjos metamorfozės. Paroda  2004 07 30. J. Černevičienė ir Rita Vaitilavičienė.

Įsivaizduoti Kauną kaip pramonės miestą visai nesunku. Jis toks buvo. Toks vis dar yra. Be abejo, Kaunas garsus krepšiniu. Paslapčia pasvajojame ir apie Kauną – naujųjų technologijų miestą. Bet ar drįstame svajoti apie Kauną – novatoriškos kultūros miestą aiškiai matomą pasaulio žemėlapyje? Ar gali Kaunas būti toks?

Novatoriškumo, postmodernizmo ir kosmopolitizmo kontekste viena ryškiausių asmenybių yra Jurgis Mačiūnas (1931-1978), gimęs ir augęs Kaune, vėliau emigravęs į Vakarus. Jo gimtadienio (1931 11 08) paminėjimas yra puiki proga prisiminti šio menininko darbus, mintis, idėjas ir išdrįsti pasiremti jomis ieškant naujojo Kauno, kaip kultūros miesto, veido.

Galime kalbėti apie kultūrą, meną ar netgi apie anti-meną – visuose šiose srityse Jurgio Mačiūno darbai ir asmenybė yra palikusi savo palikimą. Kosmopolitas, menininkas savo kūryboje peržengęs sentimentalumo, valstietiškumo ir nacionalizmo ribas, vertinęs modernumą ir kitų kultūrų laimėjimus, formavo laisvos kūrybinės minties tarptautinę menininkų bendriją, žinomą Fluxus vardu ir padėjo įsigalėti postmoderniam menui pasaulyje.

Dar visai neseniai gausiai lankoma, minima daugelio žmonių lūpose, garsi ne tik Kaune bet ir visoje Lietuvoje, Laisvės alėja šiandien nebe tokia spalvinga ir šurmuliuojanti kaip anksčiau. Takus mindžioja skubantys žmonės, nesusimąstydami, kad Kauno širdis – Laisvės alėja miršta…. Miršta netekdama gausybės žmonių, kurie išduodami ją skuba į viliojančius daugiaaukščius pramogų ir parduotuvių gigantus.

Kodėl žmonės pamiršta Laisvės alėją? Nejaugi šis ilgalaikis Kauno simbolis turi konkurentų? Kokios problemos iškilo Laisvės alėjoje? Gal dar ne vėlu jas išspręsti?

Kaune vykdant projektą „Kuriame ateities miestą“ (ang. Future City Game), kurio metu bus bandoma rasti sprendimų ir idėjų, kaip atkurti Laisvės alėją, kaip ją padaryti vėl patrauklią, yra svarbi ir kauniečių nuomonė, idėjos ir pasiūlymai.

Per paskutines dvi šių metų spalio mėnesio savaites, įvairiose Laisvės alėjos vietose: prie Soboro, pašto, fontano, miesto sodo ir kitose, bei įvairiu dienos metu: nuo 10, 14 ir 17 val. buvo apklausta 220 įvairaus amžiaus kauniečių.

Daugiau nei pusė apklaustųjų (55 proc.) į Laisvės alėją ateina kasdien, 17 proc. respondentų čia ateina rečiau nei 1 kartą per savaitę. Po 14 proc. respondentų čia lankosi 2-3 kartus per savaitę ir 1 kartą per savaitę.

Daugiausiai apklaustųjų (24 proc.) į Laisvės alėją ateina, nes čia yra universitetas, 13 proc. lankėsi restorane, 11 proc. – banke, tik 4 proc. Kauno savivaldybėje. Didžioji dalis respondentų Laisvės alėjoje turi kitokių tikslų – čia dirba, gyvena, ateina į teatrą, kazino, leidžia laiką, vaikštinėja.

56 proc. apklaustųjų pritartų, kad Laisvės alėjoje įsikurtų brangių drabužių parduotuvės, tik 5 proc. pritartų transporto eismui Laisvės alėjoje.

Net 74 proc. respondentų mano, kad Laisvės alėja konkuruoja su Akropoliu, likusi dalis su tuo nesutinka. Konkurencijos priežastys, nurodytos pačių kauniečių apklausos metu: Akropolyje viskas vienoje vietoje, daugiau parduotuvių ir pramogų, patogu: šilta, šviesu, nelyja – yra stogas, yra nemokamos automobilių stovėjimo aikštelės.

Kuo kauniečius vis dar traukia Laisvės alėja? Apklausos rezultatai parodė, kad žmonėms svarbu grynas oras, žaluma, mažas eismas, galimybė pasivaikščioti, atsipalaiduoti, pailsėti. Traukia Laisvės alėjos išskirtinumas, autentiškumas, prisiminimai ir sentimentai.

Respondentų nuomone, Laisvės alėja turėtų atlikti pėsčiųjų alėjos funkciją, būti visuomeninės ir kultūrinės paskirties. Čia turėtų būti galimybė pailsėti, atgauti ramybę, bet kartu ir papramogauti, praleisti laisvalaikį. Laisvės alėja turėtų būtį užsieniečių traukos objektas.

Kauniečiai pastebi, kad Laisvės alėjoje trūksta tvarkos, pastatų ir grindinio renovacijos. Kad alėja taptų gyvesnė ir linksmesnė čia turėtų skambėti muzika, vykti daugiau renginių, pramogų, atsidaryti daugiau parduotuvių, tarp jų ir maisto prekių, taip pat kavinių ir restoranų.

Atrodo, žmonėms reikia visai nedaug, kad juos vėl imtų žavėti Laisvės alėja. Tačiau, kol kas niekas nežino, kokia bus jos ateitis – besitęsiantis nykimas ar drąsus atgimimas. Laisvės alėjos likimas – mūsų rankose.

Bėgant metams plečiasi miestai, pritraukdami vis daugiau gyventojų. Deja, daugėja ne tik gyventojų, bet ir įvairių miesto problemų, didėja transporto kamščiai, nyksta rajonai, daugėja socialinių problemų. Labai svarbu suvokti, kad visas šias problemas sukūrė ne kas kitas, o pats žmogus. Vadinasi, būtent žmogus gali imtis veiksmų šioms problemoms išspręsti. Mes galime sukurti tokį miestą, kuriame norėtų gyventi kiekvienas!

Kauno technologijos universiteto Karjeros centras kartu su Britų taryba Lietuvos visuomenei pristato ateities vizijos projektą – „Future City Game Kaunas“. Projektas bus įgyvendintas daugelyje didžiausių Europos miestų, ir jungtinės Kauno-Londono dirbtuvės taps šio projekto dalimi.

Kauno miestas turi didžiulio potencialo tapti vienu sparčiausiai augančiu Lietuvos miestu, tačiau jau keletą metų išgyvena nuosmukį. Kaunas atrasis pagal dydį Lietuvos miestas, su 4 universitetais ir 50 000 studentų. Tai taip pat svarbus susisiekimo bei verslo centras. Laisvės alėja, 1600 m pėsčiųjų gatvė, dar vis menanti tarpukario metais klestėjusį Kauną, ir ne taip seniai buvusi pagrindine studentų susibūrimo vieta, kavinių, parduotuvių centru, šiuo metu tuštėja. Laisvės alėjos nykimas atspindi ir bendrą Kauno padėtį. Kas turėtų būti daroma, kad Kaunas vėl taptų klestinčiu ir gyvybingu miestu? Ar įmanoma situaciją pakreipti į palankesnę pusę?

Atsižvelgiant ir į visuomenės nuomonę, atliekamas tyrimas, kurio metu planuojama sužinoti, kodėl žmonės lankosi Laisvės alėjoje, kokias problemas čia įžvelgia, ką pasiūlytų pakeisti ir kaip jie įsivaizduoja Kauno miestą ateityje. Apklausos rezultatai bus pateikti visiems projekte dalyvaujantiems asmenims.

Projekto metu bus organizuojamos dirbtuvės, kuriose dalyvaus 24 įvairių sričių atstovai: Kauno miesto meras, verslininkai, politikai, Vilniaus-Kauno dipolio vadovas, Kauno plėtros forumo vadovas, kultūros specialistai. Į komandas suskirstyti dalyviai ieškos sprendimų, galinčių pakeisti esamą situaciją. Kiekviena komanda atliks 10 užduočių, kurių metu galės išbandyti ir patikrinti savo idėjų ir sprendimų efektyvumą bei naudingumą. Taip pat dirbtuves tiesiogiai stebės ir Londone surinktos komandos, kurios taip pat dalyvaus analogiškose dirbtuvėse LR Amabasadoje Londone. Londono ir Kauno komandos turės tiesioginį vaizdo ir garso ryšį, todėl galės išsakyti savo pastabas ir komentarus, pasidalinti patirtimi ir miesto vizijomis. Dirbtuvių rezultatai, modernaus Kauno miesto ateities idėjos, bus teikiamos Kauno miesto savivaldybei.